Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultetas ir IREX būsimiems žurnalistams jau antrus metus dėsto kursą „Žurnalistika dezinformacijos amžiuje: Informacinės manipuliacijos skaitmeninėje eroje“. Kviečiame skaityti pokalbį su kurso kūrėju VU KF doc. dr. V. Denisenko.

Koks studentų pasirengimo studijuoti kursą „Žurnalistika dezinformacijos amžiuje: informacinės manipuliacijos skaitmeninėje eroje“  lygis? Kaip galime pamatuoti studento žinių „prieš“ ir „po“ kurso, atsparumo dezinformacijai kompetencijas?

Studentai atlieka standartizuotą, vienodą testą prieš kursą ir po jo, kuris parodo jų žinias, susijusias su informaciniu raštingumu, medijų proceso suvokimu. Studentų atsakymus vertina mūsų partneris IREX, jie žiūri, kokie atsakymai buvo prieš kursą, ar jie keitėsi, kaip jie keitėsi, ar prieš kursą studentai padarė daugiau klaidų, (ne)teisingai vertino vieną ar kitą dalyką, ar tai pasikeitė po kurso.

Reikia pažymėti, kad mūsų žurnalistikos studentai jau nuo pirmo kurso nemažai sužino apie medijas, apie jų aplinką, tad dažniausiai ir iki šio kurso pagrindinės žinios ir dezinformacijos vertinimas yra kritiškas. Studentų medijų vertinimas „prieš“ ir „po“  neparodo didesnio pokyčio – vien dėl to, kad studentų žinios jau ir taip yra geros. Suprantama, tuomet kyla klausimas dėl šio kurso būtinybės. Norėčiau akcentuoti, kad kursas yra apie patikimos informacijos kokybę, kas žurnalistikai ir žurnalistikos studentams yra be galo svarbu. Šis kursas yra pasirenkamasis, tad jį renkasi studentai, kurie nori gilintis į dezinformacijos, propagandos problematiką.

Kuo šis kursas skiriasi nuo kitų VU KF dėstomų dalykų?

Nors žurnalistikos studentai turi įprastą kursą, kuris skirtas propagandos ir dezinformacijos problematikai, esminis skirtumas yra tas, kad jame diskutuojame apie propagandą kaip reiškinį, jo istorines ištakas ir pan., o šis, pagal IREX metodiką parengtas kursas, labiau skirtas aktualiems iššūkiams. Paskaitų ir seminarų metu mes stengiamės kalbėtis apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Kalbame apie žurnalistinį profesionalumą, kokie iššūkiai jam kyla.  

Kokie atradimai, klausantis šio kurso, laukia studentų?

Apie propagandą žiniasklaidoje kalbama nemažai, tačiau galiu patikinti, kad tos dezinformacijos ir propagandos apimtys, kurias studentai pamato, kai su tuo pradeda dirbti profesionaliai yra milžiniškos – studentai būna apstulbę. Mes žinome, kad šitas reiškinys yra platus, bet nelabai įsivaizduojame, kiek jis yra platus, kokio absurdiškumo istorijos yra plėtojamos ir platinamos informacinėje erdvėje. Aš sakyčiau, kad šis kursas suteikia atradimų. Tie atradimai gal nėra labai smagūs, bet labai svarbūs.

Kaip studentai gali pritaikyti kurso metu įgytas žinias darbo sferoje/kasdieniame gyvenime? Kokias praktines užduotis studentai atlieka kurso metu?

Šio kurso esminė specifika, kad studentų pasiekimai  vertinami ne tradiciniu egzaminu, bet pagal kūrybinio projekto rezultatus. Studentai, dirbdamai kartu, kuria žiniasklaidos priemonę, mediją, kurios esminė tema yra medijų raštingumas, propaganda, ir kaip tam priešintis. Visi studentai, pasirinkę šį kursą dirba kaip kuriamo tinklaraščio redakcija. Jie patys nutaria, kas prisiims vyriausiojo redaktoriaus įsipareigojimus, vyriausiasis redaktorius turi pavaduotojus ir pan. Studentai patys daro visą darbą, o aš, kaip dėstytojas, atlieku tik vertintojo funkciją, į jų darbą nesikišu, bet komentuoju, vertinu publikuotos medžiagos (tekstų, vaizdo medžiagos, tinklalaidžių) kokybę, duodu patarimus kaip galima pagerinti kai kuriuos dalykus. Kurso metu studentai atlieka aiškų praktinį darbą, kuris tiesiogiai susijęs su jų studijuojama studijų programa. Jie dirba žurnalistinį darbą ir, tikiuosi, pritaikys gebėjimus profesinėje veikloje.

Žinoma, dezinformacija ir propaganda yra aktualūs iššūkiai visai visuomenei, ne tik žurnalistams, todėl kurso metu mes kalbame apie patiriamus iššūkius ir kasdieniame gyvenime. Studentai ima aiškiau suvokti kaip žmonės, kurie su tuo nėra susidūrę, ir neturi specifinių profesinių žinių, reaguoja į medijas, kaip jiems paaiškinti propagandos iššūkius ir problematiką.

Kokią įtaką tarpasmeniniams santykiams gali turėti dezinformacija ir propaganda?

Visi mes turime draugų, pažįstamų, giminaičių, kurie galbūt tiki sąmokslo teorijomis, kartais tampa dezinformacijos ir propagandos aukomis. Kurso metu matau, kad tai tampa aktualiu iššūkiu. Iššūkis yra gana jautrus, nes kalbame apie santykius šeimoje, su tėvais, seneliais. Šiame kurse mes bandome rasti atsakymus, kaip reikia kalbėti su žmogumi, kurio mąstymas paveiktas kenksmingos informacijos. Žinoma, paprasto atsakymo į šį klausimą nėra – mes visi kartu bandome rasti būdus, esminius principus.

Kaip kalbėtis su žmonėmis, kurie tiki propagandos ir dezinformacijos paveiktais medijų kanalais?

Kalbėtis su tais, kas įtikėję konspiracijomis teorijomis, labai sunku. Kur yra problema, jei žmogus tiki konspiracijos teorijomis? Kai pradedi kalbėtis su žmogumi, ir bandai jį patikinti, kad tai yra nesąmonė, jis pats tave įtraukia į savo konspiracijos teoriją, pradeda manyti, kad neigi konspiracijos teoriją nes turi savų interesų ar už tavęs stovi kokios nors paslaptingos jėgos ir pan. Patarimas labai paprastas, bandyti ne įtikinti, kad konspiracijos teorija yra nesąmonė, bet parodyti jam alternatyvią informaciją, kad žmogus susimąstytų. Svarbu parodyti vidines logines konspiracijos teorijos prieštaras. Tai efektyviau nei tiesiog teigti, kad konspiracijos teorija yra klaidinga ar kvaila, nes tada žmogus iškarto užima gynybinę poziciją, nenori klausytis.  

Ar kursą galvojama plėtoti ir toliau (dėstyti 2022/23 metų rudens semestre)?

Kursas vyko jau antrus metus ir bus dėstomas ir toliau. Kad ir kas jį bedėstytų, tikiuosi, kad išlaikys kurso metu sukurtas tradicijas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *