Programa parengta bendradarbiaujant su globaliai veikiančia raidos ir švietimo organizacija IREX (International Research & Exchanges Board).
Doc. dr. Andrius Gudauskas
Vilnius universiteto Komunikacijos fakultetas
Seminarų tikslas – padėti moksleiviams išmokti kritiškai vertinti visuomenės informavimo priemonėse (medijose) pateikiamą informaciją. Tad bus siekiama formuoti suvokimą, kaip kuriami žurnalistiniai pranešimai ir generuojami medijų turiniai. Bus ugdomas emocinis atsparumas prieš galimas manipuliacines medijų strategijas: propagandą, reklamą, melagienas ir pan.
Seminarų metu bus lakoniškai aptariama medijų raida nuo pat jos ištakų antikoje iki šių dienų, akcentuojant kintantį žurnalistų ir medijų vartotojų vaidmenį sąlytyje su medijų technologijų kaita. Šiandien ypač svarbu stiprinti medijų vartotojo sąmoningumą, nes viešojoje erdvėje nuolat daugėja klaidinančių ir nepatikimų informacinių pranešimų.
Galiausiai moksleiviai įsisąmonins: kodėl yra naudinga atskirti informacijos tipus; kaip keičiasi vartotojo santykis su informacija, kai pateikiamoje informacijoje įžvelgiamas tendencingumas; kodėl svarbu faktus atskirti nuo komentarų ir nuomonių; kas padaro informaciją objektyvesne.
Seminarų metu bus pateikiamas lakoniškas teorinis įvadas į kiekvieną seminaro temą, o praktinių užsiėmimų metu moksleiviai atliks įvairias aktyvias užduotis: skaitys ir analizuos žurnalistinius straipsnius, žiūrės videoįrašus bei patys filmuos. Galiausiai visa tai drauge aptars, sudarys vakaro žinių programos strategiją bei patirs daug ko kito, tyrinėjant spalvingą medijų pasaulį.
Temos sugrupuotos į penkis blokus po dvi ar tris temas (temų eiliškumas gali keistis, priklausomai nuo susitikimų trukmės).
I pateiktis. Bendravimas ir medijos
1 tema. Įvadas. Bendravimas ir aš
Temos tikslas – suaktualinti ir pagrįsti nuostatą, jog žmogus be socialinės komunikacijos negali egzistuoti.
Užsiėmimų pradžioje labai svarbu susipažinti (kiekvienas dalyvis trumpai pristato save – pomėgiai, ateities tikslai, etc.).
Pasitelkus probleminį diskusinį dėstymo metodą, pirmiausia aptariamas tarpasmeninis žmonių bendravimas, po to apibrėžiamas socialinės komunikacijos fenomenas, kuris perauga siauresnio rato bendravimą, nes pasitelkiamos masinės komunikacijos priemones (medijos). Čia vienodai svarbu išryškinti abiejų bendravimo tipų tiek sąlyčio, tiek skirties taškus. Vienu ir kitu atveju bendraujama / komunikuojama, tačiau vienu atveju su minimalia, o kitu masine auditorija.
Aptariami terminai: komunikacija (lot. communicatiōne)[2] ir medijos (lot. medium)[3]. Atsispyrus nuo pastarojo termino etimologijos kritiškai apibrėžiamas medijų terminas: „Medijos įsiterpia: jos pateikia greičiau selektyvias versijas apie pasaulį, nei leidžia tiesiogiai įžengti į jį“ (Davidas Buckinghamas) etc.
2 tema. Medijų panorama
Temos tikslas – glaustai atskleisti medijų evoliuciją nuo civilizacijos ištakų iki šių dienų.
Piešiniai ir raštai ant olų sienų yra seniausios išlikusios žinios apie praeities kultūras. Per amžių kaitą sena ir patikima medija išliko knyga. Viduramžiais ir renesanso laikais buvo siekta kuo tiksliau perteikti užfiksuotą vaizdą (pvz., portretinė tapyba). Naujaisiais laikais ir dar vėliau atsirado litografija, fotografija, kinas, radijas, televizija, kol galiausiai XX a. pabaigoje įžengėme į dar vieną po Gutenbergo epochos – knygos gimimo ir evoliucionavimo – reikšmingą medijų raidos etapą, tai yra į interneto epochą.
Žaidybinė užduotis. Ant atskirų kortelių užrašomas tik vienos medijos pavadinimas (pvz., knyga, kinas ir t. t.), kiekvienas moksleivis gauna po vieną kortelę su vienos medijos pavadinimu (galima suformuoti keletą grupių, atsižvelgiat į dalyvių skaičių). Dalyviai turi sustoti į eilę pagal medijų istorinę raidą: pirma piešinys, po to kitos medijos ir paskutinis mobilus telefonas ar planšetinis kompiuteris. Galima paklausti ar žino, kada atsirado kiekviena medija.
3 tema. Melagingos naujienos
Tikslas – iškelti šių dienų problemą apie melagingas žinias (angl. Fake News) medijose.
Trumpai aptariamos suklastotos informacijos rūšys: klaidingą informaciją (angl. misinformation), dezinformacija (angl. disinformation), blogą informaciją (angl. mal-information).[4] Kartu su moksleiviais peržiūrimas videopasakojimas „Melagingų naujienų generatorius“ (angl. „Fake News Generator: Who starts viral misinformation? BBC News“, trukmė 2 min. 44 s.), kur glaustai ir aiškiai susipažįstama su informaciniais gandų tipais bei pateikiami jų pavyzdžiai.[5] Taip pat analizuojami ir kiti konkretūs suklastotų žinių (ang. Fake News) pavyzdžiai.
Kviečiame pasvarstyti: a) ar galime koreguoti netinkamai pateiktą informaciją? b) kokia yra mūsų atsakomybė, dalinantis medijų kanalais gaunama informacija? c) kodėl klaidinančios (angl. false) istorijos sklinda daug greičiau?
Namų užduotis: reikėtų pamąstyti ir lentelėje pažymėti, kokiomis medijomis kiekvienas seminarų dalyvis naudojosi ir kokiu paros laiku ir kiek tai užtruko. Padaryti tokį asmeninį tyrimą padės lentelė „Mano medijų panorama“.
1 tema. Medijų vartojimo įpročiai
Tikslas – išsiaiškinti, kokie yra seminarų dalyvių kasdieniniai medijų naudojimo įpročiai. Susipažinti su globaliais tyrimais apie medijų vartojimo įpročius.
Seminaro pradžioje dalyviai pasidalija duomenimis apie savo medijų vartojimo įpročius (namų darbų ataskaita). Visų dalyvių duomenis apibendrinus ir susumavus su medijomis praleidžiamą laiką gaunamas rezultatas, kuris leidžia suprasti, kurioms medijoms yra teikiama pirmenybė. Seminaro metu išmokstama atpažinti medijų turinių vartojimo įpročius, iškeliamas klausimas, kaip valdyti gausius informacijos srautus. Išsiaiškinsime, ar visada įstengiame kritiškai įvertinti gaunamą informaciją? O gal esu priklausomas nuo medijų? Jei taip, kaip dėl to jaučiuosi?
Diskutuojama, kaip jaučiamasi matant savo ir draugų medijų vartojimo įpročių apžvalgą; kaip vertiname savo medijų vartojimo įpročius; kaip valdome gausius informacijos srautus, kurie mus pasiekia? ar visada įstengiu kritiškai įvertinti gaunamą informaciją? ar esu priklausomas nuo medijų, ir kaip dėl to jaučiuosi?
2 tema. Naujienos ir emocijos
Tikslas – įsisąmoninti, jog emocijos ir estetinis vertinimas yra be galo svarbūs suvokiant medijų turinius.
Kita vertus, medijos vienaip ar kitaip daro įtaka mūsų emocinei savijautai. Seminaro metu bus analizuojama, kaip audiovizualumas gali padėti sukurti ir palaikyti kasdieninę nuotaiką. Bus patirta ir įsitikinta, kad medijų turiniai daro įtaką emocinei savijautai. Bus keliami probleminiai klausimai: ar atpažįstame ir valdome nuotaikų kaitą kasdienybėje ir kaip ji koreguojama, naudojant medijų turinius; ar renkamės medijų turinius pagal jų pateikiamas emocijas (pvz., smurto filmai, romantiški pasakojimai); ką darome, kai medijos perteikia stiprias emocijas? ar atpažįstame jų įtaką mūsų savijautai?
Seminaro metu atliekamas emocijų atpažinimo pratimas, pasitelkus „emocijų ratą“ (angl. The wheel of emotion). Mokomasi atpažinti ir įvardinti emocijas, kurias sukelia medijų turiniai.
Peržiūrimi du skirtingas emocijas pateikiantys audiovizualiniai kūriniai (pvz., Omonʼas Baltarusijoje muša protestuotojus; Laisvės kelias 2020 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje). Po kiekvienos peržiūros kiekvienas moksleivis įvardija jį apimančią emociją/as, pasitelkus „emocijų ratą“. Taip išmokstama atpažinti ir įvardinti emocijas, kurias sukelia medijų turiniai.
3 tema. Kodėl medijų vaizdai suprantami skirtingai?
Tikslas – išsiaiškinti ir patirti, jog viena ir ta pati vizualinė medijų informacija gali būti suprantama ir vertinama labai skirtingai ar net priešingai.
Praktinė užduotis klasėje. Moksleiviai turės pagal pateiktą vaizdą (fotografiją) pateikti aprašymą. Kiekvienas moksleivis ant popieriaus lapo užrašo (būtinai užrašo, kad vėliau nebūtų spontaniškai pakeistos mintys), ką mato arba kaip supranta pateiktą vaizdą. Paprastai atsakymai būna labai skirtingi, nes kiekvienas, remdamasis savo asmenine patirtimi, matomą vaizdą analizuoja savaip. Vizualus tekstas (nuotrauka) yra polisemiškas (daugiaprasmis) informacijos šaltinis. Moksleivių skirtingi aprašymai nereiškia, kad vieni suprato teisingai, o kiti klaidingai. Medijų turinius kiekvienas interpretuoja savaip. Komunikacijos mokslų semiotikai yra konstatavę, kad skirtingų socialinių sluoksnių bei skirtingų kultūrų ar skirtingo išsilavinimo žmonės vieną ir tą patį dalyką paprastai supranta kitaip. Tad seminaro metu bus visiškai natūralu patirti, kad kiekvienas moksleivis pateiks pačias įvairiausias ar net skirtingas interpretacijas.
Namų darbas. Peržiūrėti dokumentinį filmą „Spaudos laisvė“ (angl. „Fredom of the Press: New York Times v. United States“, 25 min. 18 s.) pasakojantį apie žodžio ir spaudos laisvės kelią, prasidėjusį JAV. Prieiga per internetą
1 tema. Ar žurnalistai vis dar reikalingi?
Seminaro pradžioje aptariamas peržiūrėtas dok. filmas „Spaudos laisvė“. Po diskusijos pristatomas žurnalistikos teorijos Lietuvoje pradininkas Juozas Keliuotis.[6]
Seminaro metu išsiaiškinama, kokia informacija domina moksleivius ir apie ką jie ieško informacijos. Ar šiandienos žurnalistai patenkina moksleivių lūkesčius? Bus analizuojama, kokie yra svarbiausi žurnalistų veiklos standartai, kokia etika jie turi vadovautis; ar turime žurnalistų, kuriais pasitikime; ar mums yra svarbus žurnalistinės publikacijos autorius; kodėl? Kaip žurnalistai gali keisti mūsų gyvenimą?
2–3 tema. Viešosios informacijos tipai ir pateikimo būdai
Tikslas – susipažinti su skirtingais viešosios informacijos tipais ir jos pateikimo būdais bei išmokti visa tai atpažinti.
Iš vienos pusės, medijose žurnalistai pateikia atliekamus tyrimus ir tiesos paieškas, faktus ir nuomones visuomenei vertinimui. Iš kitos pusės, medijose egzistuoja ir kryptingi ar net tendencingi visuomenės informavimo būdai: propaganda, socialinė arba komercinė reklama, viešųjų ryšių kampanijos. Seminaro metu įsisąmoninsime, kokie informacijos pateikimo elementai suteikia patikimumo, o kokie elementai tik apgaulingai įtikina. Suprasime, kuo faktai skiriasi nuo nuomonių ir kodėl mums jos yra svarbios ir įdomios; kokiose situacijose įtikinėjimas gali būti naudingas?
Kviečiame pamąstyti ir pasvarstyti: kokie informacijos pateikimo elementai suteikia patikimumo ir kokie elementai apgaulingai įtikina; kuo faktai skiriasi nuo nuomonių ir kodėl mums jos yra svarbios ir įdomios; kokiose situacijose įtikinėjimas gali būti naudingas?
Užduotis. Dalyviams pateikiamas tekstas su tezėmis apie gripo vakciną. Remiantis turima medžiaga viena dalyvių grupė turi sukurti objektyvų pranešimą, o kita įtikinėjantį. Sukurti tekstai perskaitomi ir palyginami.
Namų užduotis. Moksleiviai dirbdami mažesnėse grupelėse (po 2–5 moksleivius) ir naudodamiesi internetu, turi surasti skirtingus informacijos pateikimo tipus: reportažas, nuomonė, reklama, socialinė reklama, viešieji ryšiai, propaganda. Kiekviena grupelė ieško po vieno tipo informacijos pateikimo pavyzdžio (gali būti ir daugiau pavyzdžių). Surasti pavyzdžiai bus pristatomi visai grupei ir aptariami kito užsiėmimo metu.
1-2 tema. Objektyvumas ir balansas
Tikslas – susipažinti su žurnalistikos ir medijų etikos paradigmomis ir perteikiamos realybės atitiktimi tikrovei.
Peržiūrimi dalyvių medijose surasti skirtingų tipų informaciniai kūriniai. Įsitikinama, kad moksleiviai teisingai skiria informacijos tipus ir jų pateikimo būdus.
Užsiėmimo metu toliau gilinamasi į tris konceptus: objektyvumą, šališkumą, pusiausvyrą.
Išsiaiškinsime, kas yra objektyvumas ir kokio objektyvumo tikimasi iš žurnalistikos. Įsitikinsime, jog objektyvumas padeda žurnalistui valdyti žmogiškąjį šališkumą, leidžia sukurti bei išlaikyti deramą balansą.
Namų darbas. Sukurti vaizdo kūrinį (trukmė 2 min.), filmuojama telefonu. Kiekvienas moksleivis (arba pasiskirstoma grupelėmis) turi sukurti pasakojimą skirtą nurodyto amžiaus grupei. Kokiai amžiaus grupei kuriamas pasakojimas kiti dalyviai turi nežinoti. Vaizdo siužetuose negalima vartoti žodžių.
V e. pateiktis. Medijos ir šiandienos iššūkiai: rinka, technologijos, mokslas
1 tema. Medijų institucijų savininkai
Tikslas – išmokti praktiškai atpažinti visuomenės informavimo priemonių savininkus.
Klasėje peržiūrimi dalyvių sukurti filmukai ir jie aptariami, bandoma atspėti, kas vaizduojama ir kokiai amžiaus grupei skirti pasakojimai.
Toliau klasėje ieškosime atsakymo: iš kur atkeliauja informacija ir kas ją mums pateikia?
Išsiaiškinsime: kokios yra medijų platformos ir institucijos ir kokia yra jų galima įtaka informacijos sklaidai?
Užduotis. Dalyviai, naudodamiesi internetu, pagal pateiktą medijų institucijų / kompanijų sąrašą (žr. pateiktį Kas yra savininkai) turės išsiaiškinti, kas valdo nurodytas masines komunikacijos priemones. Aptarsime tyrimų rezultatus.
2 tema. Senosios ir naujosios medijos ir pokyčiai tradicinėse medijose
Tikslas – gebėti atpažinti, kaip informacijos kanalai gali selektyviai medijų vartotojams atrinkti informacinį turinį.
Moksleiviai supažindinami su Google įrankiu Metų paieškos,[7] kuris apibendrintai pateikia kokios internetinės paieškos dominavo skirtingais metais. Galima peržiūrėti pagal pasirinktus metus filmukus (2010–20221), kuriuose apibendrintai pristatomos dominavusios metų paieškos internete.
Svarstome, ar vis dar reikės ateityje žurnalistų, ar technologijų platus prieinamumas nepanaikins žurnalisto profesijos? Juk kiekvienas iš mūsų galime publikuotis internete. Kaip tvarkytis su gausia informacijos pasiūla? Ar rinkdamiesi informacijos šaltinį žiurime į tai, kiek jis turi clickbaitʼų, kokiomis žiniomis pasitikime labiau – žurnalistų ar neprofesionalų?
Užduotis. Meniu sudarymas vėluojančiam draugui į restoraną. Susiskirstoma poromis ir kiekvienas dalyvis sukuria maisto meniu savo partneriui. Po to su meniu supažindinami visi. Ką patiriame, kaip kai kiti už mus nusprendžia?
Peržiūrimas Eliʼo Pariserʼo pristatymas „Saugokitės interneto filtrų“ (angl. Beware online „filter bubbles“[8], tukmė 8 min. 48 s.). Ką naujo sužinojau? Ar sąmoningai naudojuosi technologijomis?
3. Mokslas ir sveikata
Tikslas – įgyti gebėjimų atsirinkti patikimą informaciją jautriomis temomis, pvz., sveikata. Bus formuojamas suvokimas, kaip mokslo idėjos interpretuojamos medijose?
Mokslas nuolat pateikia vis naujų atradimų, ir todėl gali susikurti įspūdis, jog jis ne viską žino. Nes, pavyzdžiui, tikintis vienokių rezultatų – galimi ir priešingi. Visa tai yra normali mokslo evoliucija, vis tik todėl medijose gali būti pateikti ir netikri atradimai. Taigi, medijose atsiranda įvairių spekuliacijų šia tema. Kyla klausimas, kaip vis tik įsitikinti, ar pateikiama medicininė / mokslinė informacija yra patikima? Patarimas – pirmiausia ieškoti patikimų informacijos šaltinių. Štai ieškant informacijos sveikatos temomis, kviečiama naudojantis įvairiais sveikatos organizacijų interneto portalais, pvz., https://www.who.int/, https://www.worldometers.info/coronavirus/, https://www.mayoclinic.org/.
Čia rasite tik patikimą mokslo duomenimis pagrįstą medicininę informaciją (apie pandemiją, skiepus ir pan.). Ir jau žinomas patarimas – pasitikrinti ar publikacijos mokslo / sveikatos temomis turi autorius, ir dar pasitikrinti, pasitelkus internetą, ar personažai, kurie aprašomi iš tikrųjų yra realūs ir neišgalvoti.
Gerų ir smagių kelionių medijų labirintuose!
[1] Kiekvieno teminio bloko tris seminarų temas galima atskleisti per dvi arba tris akademines valandas, atsižvelgiant į dalyvių poreikius ir galimybes. `
[2] A. Gudauskas, „Juozo Keliuočio komunikacijos etikos paradigmos.“ Soter, 2015, nr. 56 (84), p. 76. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2015~1491134725879/J.04~2015~1491134725879.pdf76
[3] A. Gudauskas, „Konceptas Mass media lietuvių kalboje: Problematika ir atitikmens paieškos“, Lituanistica, 2020, t. 65(4), p. 291. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/1032192/Downloads/4127-Article%20Text-3703-1-10-20200104.pdf
[4] Wardle, C., & Derakhshan, H. (2017). Information disorder: Toward an interdisciplinary framework for research and policy making, p. 19. https://rm.coe.int/information-disorder-toward-an-interdisciplinary-framework-for-researc/168076277c
[5] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=UAy6PI5UtSU),
[6] 84-87; 90-92 https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1962/1194
[7] Prieiga per internetą: „Google“ metų paieškos – Google Trends
[8] Prieiga per internetą: Eli Pariser: Beware online „filter bubbles” | TED Talk